I FEMA yan i gubetnamento gi i estao, teritoriu pat tribiu siña ma nå'i ayudon dirånten yan fina'tinas salåppe' para i taotao Estådos Unidos, nasionåt na taotao Estådos Unidos yan i kualifikao na estrangheru na taotao.
I asistensian desgråsia siña inkluso salappi pat sino temporåriu na asistensian atkilon, rinipehan guma siha, minalingun propiadåt petsonåt siha, minalingun gåstun interu siha, yan otro siriosu na nisisidåt gi desgråsia na manera siha pat sino gåstu siha ni ti man kinobre ni siguridat pat sino otro na kinalamtin siha.
Yanggen gumuaha, I guinahan sinustenin lina’ la tåt kumo liheng, nengkano yan hånom, kinonsuelan china’ flek, mina’ nehan kaosan desgråsia, progråman asistensian suplimentåt nutrision desgråsia yan setbisiu legåt desgråsia siha nai gumuaha para man lalalaha’ ginen desgråsia sipudera pot siudadånu pat eståo imigrasion.
Pinila’ siha
Siudadånun U.S.
Maseha håyi mafañagu giya U.S.; I petsona ni mafañagu san hiyong U.S. yan maseha håyi uno na sainan U.S.; pat sino I ma naturalisa na siudadånu.
Nasionåt Estådos Unidos
Un taotao ni' mafañågu gi un lugåt gi sanhiyong i Estådos Unidos (put hemplo, American Samoa pat Swain's Island) gi i ha'åni pat despues di i diha annai ha chule' i tåno' i Estådos Unidos, pat un taotao ni' i manainan-ña taotao Estådos Unidos. Todu i taotao Estådos Unidos man nasionåt na taotao Estådos Unidos, lao ti todu i nasionåt na taotao Estådos Unidos man paisånu Estådos Unidos.
I Kualifikåo na Estrangheru Ha Inklusu
- Leåt Petmanente na Siudadånu ("mango’go’te i Green Card")
- Manma nå'i estrangheru asilo
- Na’liheng taotao
- I estrangheru ni' ma na'suha i estao-ñiha ma go’te deportåyi gi durånten un såkkan
- Manma'apåsi i estrangheru gi i Estådos Unidos para un såkkan para u fanma'ayuda gi i lina'la'-ñiha pat para u fanma'ayuda i taotao siha
- Cuban/Haitian na manhålom
- Guaha na estrangheru ni' mapedde pat i asaguå-ñiha pat i famagu'on-ñiha
- Guaha na biktima man atdet i tråfikun taotao, kontodu ayu i taotao ni' guaha “T” pat “U” na visa-ña
- Leåt na residente siha sigun gi i “Compacts of Free Association” yan i “Federated States of Micronesia”, “Republic of the Marshall Islands”, yan i “Republic of Palau”

Yanggen I aplikånte ti ha fakcha’ i I siudadånu pat sino eståo imigrasion gi anai oran aplikasion, I guinahan guma siña ma aplika para sigurado na fotman I asistensian federåt kumo:
I mañaina pat i leåt na protektot i patgon ni' ti åmko' ni' siudadånon Estådos Unidos pat kualifikao na estrangheru ha aplika para ayudo put i patgon ni' ti åmko', yanggen manggaige gi i mismo guma'. I mañaina pat i leåt na protektot debi di u aplika komo i ko-aplikånte, ya i patgon debi di ti 18 åños-ña gi i tiempon distrosu.
Todu indibiduåt siha, sipudera pot siudadånu yan eståo imigrasion, ni man inifekta nu I mayot na desgråsia siña man nombråyon para asistensian kinonsuelon china’ flek, setbisiun progråman asistensia siha, mina’ nehan kaosan desgråsia, progråman asistensian suplimentåt nutrision desgråsia yan otro sin-salappi, yino’ ase na progråman inayudan dångkulo na nisisidåt desgråsia siha. Esti siha inklukluso inadahin medikåt, liheng, nengkano yan hånom.
Guinaha siha para Ayudu
Indibiduåt siha debi uma konsutta I ansianun imigrasion para u berifika kao ma fakcha’ i I ginågao eståo imigrasion para I FEMA na asistensian desgråsia.
Adisionat talu, buluntåriu na ahensia siha ma pribeniniyi ayudu sipudera pot siudadånu pat sino eståo imigrasion.
Todu indibiduåt siha, sipudera pot siudadånu yan eståo imigrasion, ni man inifekta nu I mayot na desgråsia siña man nombråyon para asistensian kinonsuelon china’ flek, setbisiun legåt na desgråsia siha, mina’ nehan kaosan desgråsia, progråman asistensian suplimentåt nutrision desgråsia yan otro sin-salappi, yino’ ase na progråman inayudan desgråsia siha. Esti siha inklukluso inadahin medikåt, liheng, nengkano yan hånom.
Bisita I Voluntary Organizations na påhina para mås infotmasion.